Patyčios yra pasikartojančio psichologinio smurto forma, kuri gali pasireikšti visais socialinio gyvenimo aspektais, įskaitant mokyklą, darbą ir kasdienį bendravimą. Norint išspręsti šią sudėtingą problemą, reikia sisteminės perspektyvos, kurioje būtų atsižvelgiama į visus susijusius veiksnius ir dalyvius. Šiame straipsnyje siūloma išanalizuoti priekabiavimo reiškinį įvairiose aplinkose ir išnagrinėti sistemines prevencijos ir reagavimo strategijas.
Mokyklinės patyčios
Patyčių mokyklos aplinkoje apibrėžimas ir pavyzdžiai
Patyčios mokyklose gali būti įvairių formų – nuo socialinės atskirties iki gandų, grasinimų ar erzinimų.
Šie veiksmai, kai jie yra dažni ir užsitęsę, gali turėti rimtų pasekmių studentų gerovei ir akademinei sėkmei. Patyčios mokyklose yra psichologinio smurto forma, pasireiškianti pasikartojančiu ir tyčiniu vieno ar kelių mokinių elgesiu su auka, kuri negali lengvai apsiginti. Šio tipo patyčios apima įvairius piktybinius veiksmus, kurie gerokai viršija vaikiškus juokelius ar vienkartinius konfliktus, kurie gali kilti žaidimų aikštelėse.
Vienas iš patyčių veidų yra socialinė atskirtis, kai auką tyčia išstumia bendraamžiai. Dėl to trūksta kvietimo į grupinę veiklą, atsisakoma bendrauti ir sisteminga atskirtis, kuri izoliuoja asmenį ir pakerta jo priklausymo mokyklos bendruomenei jausmą.
Kitas priekabiautojų naudojamas būdas – gandų ir šmeižto skleidimas. Tai reiškia, kad dalijamasi melaginga ar iškraipyta informacija apie auką, siekiant pakenkti jos reputacijai. Ši žalinga strategija pakeičia tai, kaip auką suvokia bendraamžiai ir švietimo bendruomenė, o tai gali sukelti ilgalaikį ir skausmingą stigmatizavimą.
Grasinimai taip pat yra rimta priekabiavimo forma. Nepriklausomai nuo to, ar grasinimai yra tiesioginiai, ar įteigti, žodiniai ar rašytiniai, grasinimais siekiama pasėti aukoje baimę ir nesaugumą. Toks elgesys gali priversti auką tylėti ir paklusti, taip padidindamas bejėgiškumo jausmą.
Patyčios ir įžeidinėjimai dažnai yra labiausiai matomos priekabiavimo formos. Patyčios dažnai taikosi į asmeninius aukos aspektus, tokius kaip išvaizda, intelektiniai sugebėjimai ar bet kokie kiti bruožai, kuriais galima pažeminti ir pažeminti. Šie pasikartojantys žodiniai išpuoliai kenkia aukos savigarbai ir gali turėti didelės įtakos jų emocinei ir psichologinei gerovei.
Galiausiai manipuliacijos ir psichologiniai žaidimai gali atlikti pagrindinį vaidmenį priekabiaujant. Priekabiautojai gali organizuoti situacijas, kai auka yra apgauta ar išjuokiama kitų akivaizdoje, taip padidindami jų izoliaciją ir kančią.
Patyčių mokyklose pasekmės dažnai yra rimtos ir gali turėti įtakos įvairiems aukos gyvenimo aspektams. Emociškai vaikui ar paaugliui gali pasireikšti nerimas, depresija, sunkesniais atvejais – mintys apie savižudybę. Šie emociniai sutrikimai savo ruožtu gali paveikti aukos mokyklinį gyvenimą, dėl to gali sumažėti koncentracija, sumažėti dalyvavimas pamokose, nereguliarus mokyklos lankymas ir kartais net išėjimas iš mokyklos.
Labai svarbu, kad mokyklos įgyvendintų prevencijos politiką ir švietimo programas, skatinančias rūpestingą ir įtraukią aplinką. Mokytojų rengimas, mokinių švietimas apie patyčių pasekmes ir tėvų įsitraukimas yra būtini kuriant mokyklos kultūrą, kurioje vyrauja abipusė pagarba ir gerumas. Turi būti nustatytos aiškios priemonės, skirtos pranešti apie priekabiavimo atvejus ir juos valdyti, taip užtikrinant tinkamą pagalbą aukoms ir įgyvendinant atitinkamas sankcijas priekabiuotojams. Rimtai spręsdamos patyčių problemą ir imdamosi iniciatyvaus požiūrio, mokyklos gali padėti užtikrinti visų mokinių saugumą ir gerovę.
Prevencijos ir intervencijos strategijos
Glaudus mokytojų ir terapeutų bendradarbiavimas būtinas siekiant spręsti mokinių elgesio ir ugdymosi sunkumus. Šis bendradarbiavimas prasideda sistemine mokytojo pastebėjimų analize, siekiant nustatyti problemą ir nustatyti pokyčių tikslą, kartu nurodant, kad terapeuto vaidmuo yra ne pakeisti mokytoją, o jį palaikyti. Performuluodami problemą iš sisteminės perspektyvos, atsižvelgiame į intervencijos strategijas, tokias kaip stebėjimas ar eksperimentavimas su nauju elgesiu klasėje. Taigi mokytojas kviečiamas keisti savo bendravimą su mokiniais atliekant užduotis, kurios gali atrodyti paradoksaliai, bet kuriomis siekiama nutraukti probleminius ciklus.
Pirmenybė teikiama netiesioginiam metodui, ypač mažiems vaikams ir iki paaugliams, kai mokytojas prisiima terapeuto vaidmenį. Šia strategija siekiama pakeisti mokinio elgesį per mokytojo elgesį, apeinant pasipriešinimą pokyčiams ir sukuriant tvirtą terapinį sąjungą.
Sisteminis ir strateginis požiūris gali pasiūlyti naują požiūrį į akademinius sunkumus, pabrėžiant sąveiką, o ne pavienius simptomus. Tačiau dabartinėje švietimo sistemoje šio metodo taikymas yra ribotas, iš dalies dėl to, kad šioje srityje trūksta mokytojų rengimo. Sisteminio mąstymo įtraukimas į mokytojų rengimą galėtų pagerinti jų gebėjimą valdyti mokyklos problemas. Mokytojas, su atitinkama pagalba, gali būti pagrindinis pokyčių agentas sprendžiant akademinius sunkumus, tačiau tam reikia tobulinti mokymą ir institucinę paramą.
Taip pat skaitykite:
- Netiesioginis požiūris mokyklose: pagalba tėvams ir mokytojams padėti vaikams
- strateginis sisteminis požiūris mokyklos aplinkoje
- Patyčios mokykloje, kas tai?
- Patyčios mokykloje: gilios pasekmės
- Priekabiavimas mokykloje, ką daryti?
- Priekabiavimas mokykloje: sisteminės paramos link
Mokytojai ir švietimo specialistai: kur mokytis, kad būtų išvengta priekabiavimo ir žinotų, kaip valdyti priekabiavimo situacijas?
Mokytojai ir administracijos darbuotojai turi būti apmokyti aptikti priekabiavimą ir įsikišti į jį. Paryžiaus 8 universitetas ir LACT dabar siūlo DU, skirtą sisteminėms intervencijoms švietimo kontekste, siekiant veikti ir užkirsti kelią sudėtingoms situacijoms mokyklos aplinkoje.
Perskaityk straipsnį :
Moralinis priekabiavimas versle: sisteminis požiūris
Moralinio priekabiavimo darbo vietoje apraiškos ir pasekmės
Versle moralinis priekabiavimas gali rimtai pakenkti darbo atmosferai, produktyvumui ir darbuotojų sveikatai. Tai dažnai siejama su galios dinamika ir įmonės kultūra, kur konkurencija yra pranašesnė už bendradarbiavimą.
Moralinis priekabiavimas darbo vietoje yra reiškinys, kuris gali pasireikšti įvairiai, kurių kiekvienas turi gilų ir dažnai destruktyvų poveikį profesinei aplinkai. Šiai priekabiavimo formai būdingi pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti asmens darbo sąlygas, pažeisti jo teises ir orumą, pakenkti fizinei ar psichinei sveikatai arba pakenkti profesinei ateičiai.
Daugeliu atvejų patyčios yra iš esmės susijusios su organizacijoje vyraujančia galios dinamika. Jis gali atsirasti aplinkoje, kurioje hierarchinės struktūros yra nelanksčios ir viršininkai per daug kontroliuoja pavaldinius. Priekabiavimas gali apimti nuolatinę, nekonstruktyvią kritiką, pakartotinį neprotingų arba darbuotojo įgūdžių neatitinkančių užduočių skyrimą, sabotažą darbe arba sąmoningą socialinę izoliaciją ir atskirtį.
Tokio elgesio pasekmės yra rimtos. Asmeniniu lygmeniu atitinkami darbuotojai gali nukentėti nuo jų psichinės sveikatos pablogėjimo, dėl padidėjusio streso, sumažėjusio savigarbos ar net nerimo ar depresijos sutrikimų. Fiziškai lėtinis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų – nuo galvos ir nugaros skausmų iki širdies ir kraujagyslių ligų bei susilpnėjusio imuniteto.
Profesiniu lygmeniu moralinis priekabiavimas ėsdina darbo atmosferą. Atsiranda baimė ir nepasitikėjimas, o tai gali pakenkti bendradarbiavimui ir padidinti kaitą, kai darbuotojai siekia pabėgti nuo toksiškos aplinkos. Produktyvumas gali labai sumažėti ne tik dėl pravaikštų ar prezentacijų (fizinio darbo, bet sumažėjusio darbingumo), bet ir dėl to, kad nukenčia darbuotojų moralė ir motyvacija.
Korporacinėje kultūroje, kur konkurencija yra svarbesnė už bendradarbiavimą, moralinis priekabiavimas gali būti ypač paplitęs. Spaudimas siekti rezultatų gali paskatinti kai kuriuos elgtis agresyviai arba panaudoti bauginimus, kad pašalintų vidinę konkurenciją, taip netiesiogiai pateisinant priekabiavimą kaip priemonę tikslams pasiekti.
Kaip užkirsti kelią priekabiavimui darbo vietoje ir su juo kovoti
Sisteminis požiūris į priekabiavimo – moralinio ar seksualinio – situacijas žiūri kaip į besiformuojančią santykių dinamikos tarp dviejų žmonių savybę, kuri laikui bėgant tapo griežtesnė. Seksualinio priekabiavimo situacijos santykinę dinamiką charakterizuoja tai, kad pirmą kartą, kai asmuo yra „seksualinės atspalvio turinčių pastabų ar elgesio“ (pagal darbo kodekso apibrėžimą) taikinys. jo reakcijos į agresiją būdo ne tik nepakaks, kad atgrasytų jos autorių (ar autorius) nuo tolesnio, bet ši reakcija jo (ar jų) suvokiama kaip silpnumo ženklas, kviečiantis tęsti ir kartoti šį santykių žaidimą. be realių pasekmių agresoriui.
Dvipusė reguliavimo sistema
Reguliavimo sistema siekiama apsaugoti priekabiavimo auką ir ragina jas kuo greičiau atskleisti situaciją, į kurią atsidūrė įstrigę, kad darbdavys galėtų kuo greičiau įgyvendinti protokolą ar veiksmų planą. pirmasis įtarimas dėl priekabiavimo, kaip to reikalauja darbo kodeksas. Ši apsauga kartais yra dvipusė, atsižvelgiant į tai, kaip situacija valdoma, kai tik paaiškėja:
Tai gali, kaip tikėtasi, atgrasyti priekabiautoją nuo seksualinės atspalvio turinčių komentarų ir elgesio tol, kol bus pranešama ir už veiksmų plano įgyvendinimą atsako vadovybė;
Tačiau tai negarantuoja nei darbdaviui, nei situacijos valdyme dalyvaujantiems žmonėms, nei pačiam aukai, kad pasimetęs nusikaltėlis, visų akyse praras veidą, savo veiksmų netęs. forma (ypač moralinė).
Todėl sisteminiu požiūriu siekiama suprasti priekabiavimo situacijas iš šios dvejopos santykių dinamikos perspektyvos, siekiant įgyvendinti būtinus reguliavimo veiksmus ir nustatyti geriausią būdą padėti situacijos aukai, siekiant geriau neutralizuoti priekabiautojo veiksmus.
Taip pat skaitykite:
- Moralinis priekabiavimas: reguliavimo kontekstas
- Moralinis priekabiavimas: bendri dalykai
- Sisteminiai požiūriai, konfliktų versle išminavimas
- ATVEJO TYRIMAS – priekabiavimas ir narciziški iškrypėliai įmonėje
- Tyli kančia versle – Generolas
- Kaip grįžti į darbą, kai įmonei sekasi blogai?
- Stresas versle
Priekabiavimas, sisteminis skaitymas
Sisteminė terapija prisistato kaip visapusiškas ir įtraukiantis metodas sprendžiant ir sprendžiant patyčių problemas. Šis požiūris peržengia priekabiautojo-aukos diadą ir nagrinėja priekabiavimą kaip disfunkcijos apraišką platesnėje sistemoje, kuri gali būti šeimyninė, socialinė ar profesinė. Atsižvelgdama į įvairias įtakas, tokias kaip organizacinė kultūra, socialinės normos ir šeimos dinamika, patyčias traktuoja kaip sisteminės problemos ženklą, o ne atskirą problemą.
Sisteminio požiūrio pagrindas yra asmenų sąveikos ir santykių akcentavimas. Tyrinėdami bendravimo modelius ir tarpasmeninę dinamiką, siekiame suprasti, kaip grupėse ar tinkluose gali atsirasti ir išlikti netinkamas elgesys. Šis supratimas gali atskleisti, kad priekabiaujantis elgesys iš tikrųjų yra sudėtingos dinamikos rezultatas, kai net priekabiautojas gali būti įtrauktas į atsakymų į spaudimą ar neišspręstas problemas ciklą.
Sisteminis požiūris yra svarbus įvairiuose kontekstuose – nuo šeimos ir mokyklos aplinkos iki verslo ir kitų institucijų. Tai leidžia mums atsižvelgti į išorinį poveikį, įskaitant kultūrinio ar visuomeninio pobūdžio, kurie gali paskatinti arba tęsti priekabiavimą. Tai atveria kelią tarpdisciplininiam bendradarbiavimui, pavyzdžiui, tarp terapeutų, žmogiškųjų išteklių konsultantų, mokytojų ir šeimų, siekiant veiksmingesnio priekabiavimo atvejų sprendimo.
Sisteminėje terapijoje metakomunikacija arba komunikacija apie bendravimą vaidina lemiamą vaidmenį. Praktikai tyrinėja dalyvaujančių šalių emocijų pobūdį ir tai, kaip jos bendrauja. Jie gali naudoti tokius metodus kaip pertvarkymas, kad padėtų žmonėms suprasti savo vietą sistemoje ir suvokti savo elgesį.
Sisteminė terapija skatina abipusiai priimtinus sprendimus ir pabrėžia kolektyvinį atsigavimą, o tai ypač naudinga grupiniuose užsiėmimuose darbo vietoje ar mokykloje. Tikslas yra ne tik gydyti neatidėliotinus simptomus, bet ir atkurti savigarbą bei remti aukų emocinį atsigavimą.
Galiausiai, sisteminis požiūris siekia sukelti ilgalaikius pokyčius, modifikuodamas klaidingus elgesio ir komunikacijos modelius sistemoje. Ji siekia įgalinti visas dalyvaujančias šalis, siekdama sukurti sveikesnę dinamiką ir užkirsti kelią pasikartojimui. Vaikams ir paaugliams, susiduriantiems su patyčiomis mokykloje, taip pat jų tėvams sisteminė terapija siūlo bendradarbiavimo ir aktyvaus įsitraukimo strategijas, kurios gali būti labai naudingos. Šis metodas taip pat suteikia tiek aukoms, tiek priekabiautojams įrankius ugdyti pasitikėjimo įgūdžius ir pozityvų alternatyvų elgesį, kartu integruojant emocinio reguliavimo metodus, kad būtų galima valdyti su patyčiomis susijusias reakcijas.
Taip pat skaitykite:
- Priekabiavimo situacijų sprendimas naudojant sisteminius metodus
- Ieškokite atmetimo ženklo
- Priekabiavimas: prieš kaltindami supraskite procesą
- Budelio identifikavimas priekabiavimo kontekste – Giulia RINALDI
Kaip išmokyti sisteminio ir strateginio požiūrio?
LACT siūlo kelis mokymo kursus:
