Prancūzų kontekste moralinio priekabiavimo terminas atsirado išleidus Marie-France Hirigoyen knygą (1998). Autorius pasakoja apie kasdienį smurtą ir moralinį priekabiavimą. Ji susieja su narciziško iškrypėlio . aukos – budelio sąvokos atsiradimą, kai kalbame apie moralinį priekabiavimą. Ši vizija įtraukta į 2002 m. įstatymą prieš moralinį priekabiavimą, sustiprintą 2012 m.
Pripažindami priešą plėšrūnu, nepaisant santykių, patvirtiname bejėgiškumą pernelyg pavojingo žmogaus akivaizdoje. Baimės akivaizdoje ir kai manote, kad negalite išeiti iš santykių, galite būti linkę:
- vengti
- kontroliuoti kitą, kad įprasmintume jų bejėgiškumą: mes kvalifikuojame kitą nepriklausomai nuo to, ką darome, sakydami „yra kas nors stipresnis už mane“: jis yra chuliganas = jis yra narcizas iškrypėlis.
AUKA
Dažnai aukai reikia pripažinimo ir ji toliau kovoja tikėdamasi, kad vieną dieną jis (budelis) pripažins jos vertę („Aš turiu vertę ir vieną dieną tikiuosi, kad jis tai pripažins“). Ji mano, kad turi jėgų tai pasiekti, tačiau ji, kaip ir Achilas, (yra silpna, nes) nepripažįsta savo bejėgiškumo ir trapumo santykiuose.
VYDYTOJAS
Budelis, kaip ir Galijotas, yra taip įsipainiojęs į savo arsenalą ir įsitikinimą visagalybe, kad nesuvokia savo trapumo.
Susidūrę su šiuo neatpažinimu, atsiranda vis labiau priekabiaujantis priekabiautojas ir vis trapesnė auka bei aplinkiniai veikėjai, kurie, nepaisant savęs, dalyvauja formuojant situaciją. Kuo labiau vienas primygtinai reikalauja ir teisinasi, tuo labiau kitas bando jį nuraminti ir tuo labiau santykiai tampa priekabesni.
Intervencijos tikslas bus padėti aukai ir budeliui paliesti ir parodyti savo trapumą.
