Struktūrinis vadovas praktiniam pritaikymui
Darbas sudarytas taip, kad jo naudojimas būtų prieinamas ir nedelsiant pritaikytas praktikams. Kiekviena patologija analizuojama keliais aspektais, kurie leidžia integruoti tiek teorinius aspektus, tiek praktines intervencijai reikalingas priemones. Išsamiai tiriami 23 psichologiniai sutrikimai, įskaitant fobinius sutrikimus, obsesinius-kompulsinius sutrikimus, depresiją, valgymo sutrikimus ir priklausomybes. Kiekvienam iš šių sutrikimų darbe siūloma kelių etapų metodika.
Visų pirma, jame pateikiama klasikinė nozografija, leidžianti sutrikimą įtraukti į aprašomąją ir diagnostinę sistemą pagal tradicinius psichologijos ir psichiatrijos kriterijus. Tada siūlomas sisteminis sutrikimo skaitymas, leidžiantis analizuoti nereikalingus sprendimo bandymus ir suprasti jų vaidmenį palaikant sunkumus. Galiausiai knygoje aprašomos strateginės intervencijos, būdingos kiekvienam sutrikimui, pabrėžiant terapinius receptus, skirtus nutraukti užburtus santykių ir elgesio ratus.
Konkrečios priemonės praktikams: santraukų lapai ir atvejų analizė
Viena iš šio vadovo ugdomųjų pranašumų yra kiekvieno sutrikimo santraukų lapų naudojimas. Šiuose lapuose pateikiama aiški ir glausta pagrindinių diagnozės ir strateginės intervencijos aspektų santrauka. Juose apibendrinami pertekliniai kiekvieno sutrikimo sprendimo bandymai, veiksmingiausi strateginiai receptai, taip pat empirinė SYPRENE tinklo tyrimų statistika.
Pavyzdžiui, esant fobiniams sutrikimams, santraukos lape nurodomi bandyti sprendimai, pavyzdžiui, vengti nerimą keliančių situacijų arba per daug kontroliuoti emocines reakcijas (p. 143). Siūlomi receptai apima tokias intervencijas kaip kopėčių technika arba laipsniškas poveikis, skirtas sumažinti nerimą ir pakeisti netinkamą elgesį. Šiuos lapus taip pat praturtina atvejų tyrimai, kurie parodo, kaip teorines sąvokas galima pritaikyti praktikoje. Atvejo analizės detaliai iliustruoja, kaip gydytojas gali nustatyti sprendimo bandymus, suformuluoti strateginius klausimus ir įgyvendinti pritaikytus receptus, kad išspręstų paciento problemas.
Strateginiai klausimai: diskriminuojančių sutrikimų vadovas
Vienas iš novatoriškiausių šio darbo aspektų yra strateginių klausimų naudojimas, padedantis specialistams patikslinti diagnozę ir atskirti įvairius sutrikimus. Šie klausimai yra skirti paaiškinti mechanizmus, kuriais grindžiami bandymai išspręsti problemą, ir nukreipti intervencijas, pagrįstas paciento atsakymais. Pavyzdžiui, panikos sutrikimų atveju pagrindinis klausimas, kurį reikia užduoti: „Ar bijote mirti ar prarasti kontrolę? » (p. 196). Šis paprastas klausimas leidžia atskirti, ar pacientui būdingi fobiniai ar obsesiniai simptomai, taip nukreipiant terapeutą tikslesnės intervencijos link.
Dėl atidėliojimo strateginiai klausimai padeda atskirti pagrindines paciento elgesio priežastis, nesvarbu, ar tai perfekcionizmas, ar nesėkmės baimė. Pvz.: „Ar atidedate užduotis bijodami, kad pasiseks prastai, ar siekdami susijaudinimo? » (p. 170). Šie klausimai leidžia nustatyti pagrindines paciento motyvacijas ir atitinkamai pakoreguoti receptus.
Mokslinis patvirtinimas SYPRENE tinkle
Dėl SYPRENE tinklo (Systemic Practice Research Network), tarptautinio sisteminės terapijos specialistų ir tyrėjų tinklo, knyga yra naudinga moksliniam patvirtinimui. SYPRENE surinkti duomenys leidžia įvertinti darbe siūlomų intervencijų efektyvumą. Kiekviename suvestinės lape yra statistika, iliustruojanti intervencijų rezultatus, pvz., vidutinį reikalingų seansų skaičių, terapijos trukmę ir atvejo sprendimo dažnį.
Pavyzdžiui, apie obsesinius sutrikimus be ritualo duomenys rodo, kad strateginė intervencija leidžia išspręsti 89% atvejų, vidutiniškai per šešis seansus (p. 199). Šie moksliniai rezultatai, paremti empiriniais ir kokybiniais duomenimis, sustiprina sisteminio ir strateginio požiūrio patikimumą ir suteikia praktikams konkrečius gaires, leidžiančias įvertinti jų intervencijų efektyvumą.
Turtingas ir prieinamas švietimo metodas
Didžioji sisteminės diagnostikos ir strateginės intervencijos knyga sukurta kaip teorinis ir praktinis vadovas. Jame siūlomas aiškus ir struktūrizuotas švietimo metodas, leidžiantis specialistams išmokti sklandžiai naudotis diagnostinėmis priemonėmis ir intervencijos strategijomis. Dėl detalių atvejų tyrimų, santraukų lapų ir analizės tinklelių šis darbas ypač tinka studentams ir specialistams, norintiems pagilinti savo supratimą apie strateginių sistemų požiūrį.
Kiekviename skyriuje pateikiama loginė pažanga nuo teorinio sisteminės dinamikos supratimo iki jų taikymo praktiniais atvejais. Sudėtingos sąvokos yra aiškiai paaiškinamos ir visada pateikiami konkretūs pavyzdžiai, kad būtų lengviau įsisavinti. Analizės tinkleliai, tokie kaip CESAME klausimų vadovas, padeda praktikams nustatyti tikslias operacines diagnozes, identifikuodami įvairių dimensijų (kognityvinių, emocinių, somatinių ir kt.) sprendimo bandymus.
Strateginis sistemų požiūris: naujas būdas pamatyti psichologinius sutrikimus
Vienas iš esminių sistemų teorijos punktų – elgesį suprasti ne kaip atskiras individualias apraiškas, o kaip atsakymus į santykių ir sąveikos sistemas. Šis požiūris skiriasi nuo klasikinių modelių, kuriuose dėmesys sutelkiamas į vidinius individo simptomus, pabrėžiant asmenų bendravimo su aplinkiniais, šeimos, socialiniu ar profesiniu lygmeniu, būdą.
Knygoje pristatoma perteklinių sprendimų bandymų sąvoka, elgesys, kurį pacientai kartoja bandydami išspręsti savo problemas, bet galiausiai pablogina situaciją. Knygoje išplėtota teorija teigia, kad šie bandymai, dažnai nesąmoningi, yra sutrikimų palaikymo priežastis. Šis pasikartojantis elgesys, nesvarbu, ar tai būtų vengimas, per didelė kontrolė ar konfrontacija, yra analizuojamas naudojant sisteminį tinklelį, siekiant suprasti jų vaidmenį išliekant sunkumams.
Suvokimo-reakcijos sistemos
Kitas knygoje pateiktas sistemų teorijos ramstis yra suvokimo-reakcijos sistemos samprata. Pagal šią sistemą individo elgesys yra ne tiesioginis atsakas į objektyvią situaciją, o į jo suvokimą apie šią situaciją. Todėl sisteminis požiūris yra ypač suinteresuotas tuo, kaip individai suvokia savo aplinką ir kaip šis suvokimas formuoja jų reakcijas.
Šioje sistemoje sprendimo bandymai yra tiesioginis atsakas į individų suvokimą apie savo kontekstą. Pavyzdžiui, pacientas, suvokiantis situaciją kaip grėsmingą, gali sukurti vengimo strategiją, kad sumažintų diskomfortą, tačiau ši strategija neveikia, kai sistemingas vengimas sustiprina nerimą ir socialinę izoliaciją. Taigi darbe pateikiamas teorinis skaitymas, pagal kurį būtina suprasti šias suvokimo sistemas, kad būtų galima geriau nukreipti terapines intervencijas.
Sisteminis sutrikimų modeliavimas
Kiekvienai tirtai patologijai knygoje pateikiamas sisteminis sutrikimo modeliavimas. Skirtingai nuo klasikinių klinikinės psichologijos klasifikacijų, strateginių sistemų metodas modeliuoja sutrikimus, pagrįstus sąveikos dinamika ir pertekliniais sprendimo bandymais. Pavyzdžiui, fobijos modeliuojamos atsižvelgiant į vengimo ciklus ir pastiprinimus, kurie yra jų pagrindas, o obsesiniai sutrikimai analizuojami per per didelio kontrolės objektyvą.
Taigi teorinė sistema leidžia sukurti išsamesnį kiekvienos patologijos veikimo mechanizmų supratimą, atsižvelgiant į santykių sistemas ir į tai, kaip probleminis elgesys sąveikauja su šiomis sistemomis. Darbe pristatyta operacinė diagnozė yra pagrįsta šiuo sisteminiu modeliavimu ir leidžia tikslingiau įsikišti.
Teorija, orientuota į strateginę intervenciją
Strateginis požiūrio aspektas grindžiamas tuo, kad terapinė intervencija vadovaujasi ne tik perteklinių sprendimų bandymų analize, bet ir tikslu modifikuoti šį elgesį, kad būtų pasiekti ilgalaikiai pokyčiai. Strateginio įsikišimo teorija, išplėtota knygoje, remiasi idėja, kad santykių ir sąveikos sistemos pokyčiai leidžia problemas išspręsti iš esmės.
Žvelgiant iš šios perspektyvos, intervencijos skirtos destabilizuoti disfunkcinius ciklus ir pristatyti elgesio alternatyvas, kurios leis pacientui pabėgti nuo neveiksmingų sprendimų bandymų. Šiuo teoriniu modeliavimu pagrįsti strateginiai nurodymai siekia „užblokuoti“ arba nutraukti pasikartojantį elgesį, kuris palaiko sutrikimą.
Teorijos indėlis į klinikinę praktiką
Strateginė sisteminė teorija neapsiriboja teoriniu neramumų supratimu, bet yra orientuota į veiksmus. Prie kiekvieno teorinio skyriaus pateikiami praktiniai pavyzdžiai ir konkretūs receptai, leidžiantys sąvokas tiesiogiai taikyti klinikinėje praktikoje. Taigi darbe siūlomas modelis, kuriame teorija ir praktika yra glaudžiai susijusios, todėl praktikai gali lengvai pereiti nuo teorinio konceptualizavimo prie konkrečios intervencijos.
Vienas iš didžiausių šios teorijos indėlių yra pasiūlyti nepatologizuojantį sutrikimų skaitymą. Užuot laikę pacientus vidinių disfunkcijų „nešiotojais“, sisteminė teorija traktuoja sutrikimus kaip netinkamą reakciją į konkrečius kontekstus, o tai atveria kelią pagarbesnėms ir mažiau stigmatizuojančioms intervencijoms.
Autorius: Grégoire Vitry
Pavadinimas: Didžioji sisteminės diagnostikos ir strateginės intervencijos knyga
Leidėjas: Dunod
Paskelbimo data: 2024 m. spalio 2 d
Kur mokyti sisteminio požiūrio?
LACT siūlo keletą tiesioginių sertifikuotų žiniatinklio mokymo kursų su 50 tarptautinių instruktorių
