Šiame straipsnyje Erzana Szwertak atskleidžia transformuojančią hipnozės galią terapijoje. Nuo senovės Egipto iki Miltono Eriksono, šiame dokumente nagrinėjama hipnozės raida, jos vaidmuo psichinei gerovei ir gebėjimas pakeisti gyvenimo istorijas, suteikiant pacientui atnaujintą savarankiškumą.
Iš kur atsiranda hipnozė?
Hipnozė, protėvių praktika, laikui bėgant išsivystė ir rado savo vietą, ypač sveikatos srityje. Nuo pat pirmųjų žmonijos laikų žmogus siekė pakitusios sąmonės būsenos įvairiomis priemonėmis, tokiomis kaip šokis, muzika, dainavimas ir ritualai (Virot, Bernard, 2010). Šį sąmonės būsenų tyrinėjimą, dar vadinamą „transu“, per amžius puoselėjo visos kultūros. Šiandien hipnozė naudojama klinikinėje praktikoje, įskaitant chirurgines hipnozės procedūras. Ši šimtmečius gyvuojanti praktika žavi ir kelia smalsumą ir baimę.
Amerikos psichologų asociacija (APA) hipnotizuojančią būseną apibrėžia kaip „dėmesio absorbciją, kuri sumažina sąmoningumą ir padidina įtaigumą“ (Green, Barabasz, Barret, Montgomery, 2003). Tačiau hipnozė peržengia šį apibrėžimą, gilindamasi į gilesnius psichinius aspektus.
Hipnozė kaip reliacinė savihipnozė
Hipnotizuojantis transas, pirmą kartą aprašytas Ramzio II laikų Egipto steloje, atskleidžia, kad hipnozė buvo naudojama kariams motyvuoti prieš karą. Betbèze ir Ostermann (2021) teigimu, hipnozė apima pakitusią sąmonės būseną, terapinę techniką ir ypatingą ryšį su aplinka. Terapiniame kontekste hipnozė suteikia galimybę įsivaizduoti alternatyvią egzistenciją, transformuoti skausmingą tikrovę, naudojant atsiribojimo, painiavos ir dvigubo susiejimo metodus. Santykiai vaidina lemiamą vaidmenį, suteikiant žmogui saugumą ryšiuose su savimi, su kitais ir su pasauliu. Taigi hipnozė tampa dinamišku santykių procesu, skatinančiu veikti, judėti ir pabėgti nuo simptomų sukeliamo nejudrumo.
Disociacija – sprendimo bandymas
Pasak Pierre'o Janet (1889), bet koks nesėkmingas veiksmas sukelia disociacines pasekmes. Norint iš naujo susieti, reikia užbaigti veiksmą emocinio dalijimosi metu. Nesant santykių, atsiranda pasikartojančių sprendimų bandymų, kuriuos skatina chaotiškos emocijos, sukeliantys tokius simptomus kaip nerimas, liūdesys ir baimė.
Miltonas Ericksonas disociaciją įvardija kaip šaltinį, santykių patirtį, kai subjektas jaučiasi saugus, aktyvus ir įsitvirtinęs savo kūne. Hipnozės seansai tampa priemone atkurti ryšį su įgūdžiais, ištekliais ir mokymusi, skatinančia santykių autonomiją.
Būti ar nebūti: prisirišimo ryšio kūrimas
René Descartes'as 1637 m. paskelbė „Aš galvoju, vadinasi, esu“, bet, pasak Danielio Sterno (1985), buvimas santykiuose yra būtinas egzistencijai. Betbèze (2020) pabrėžia, kad mokymasis apie egzistenciją apima buvimą su kitais, siekiant būti su savimi, taip užmezgant prisirišimo ryšį, kuris apsaugo nuo tuštumos nerimo.
Atsiribojimas ir susijungimas
Šiuolaikinė hipnozė vertinama kaip santykinė ir bendrakūrybinė savihipnozė, įtraukianti terapeutą ir tiriamąjį į pasitikėjimo santykius. Šis metodas blokuoja neveiksmingų sprendimų bandymus ir nukreipia kūrybiškumo link. Saugi santykių patirtis leidžia iš naujo susieti, paverčiant prieštaringus santykius į funkcinius santykius, sinonimus santykinei autonomijai.
Savęs hipnozė
Norint sustiprinti kliento savarankiškumą, būtina mokyti savihipnozės. Savęs hipnozė, pirmiausia patiriama kartu su terapeutu, leidžia klientui pajusti savo gebėjimus keistis ir sukelti transą. Mokomi tokie metodai kaip fokusavimas, pilvo kvėpavimas ar levitacija, suteikiant klientui galimybę susikurti inkarus, kad galėtų valdyti savo pojūčius ir išeiti iš transo.
Naratyvinė terapija
Naratyvinė terapija, veikiama XX amžiaus filosofų, nukreipia pacientą į savo problemas iš išorės, kad būtų sukurta alternatyvi istorija. Pacientas tampa savo gyvenimo veikėju, aktyvinančiu savo išteklius.
Išvada
Apibendrinant, hipnozė, kaip sąmonės gelmių tyrinėjimas, suteikia patrauklių įžvalgų apie ryšį, atsiribojimą ir reasociaciją. Jo evoliucija link savihipnozės stiprina kliento autonomiją, leidžia kurti naujas gyvenimo istorijas. Hipnozės ir naratyvinės terapijos derinys atveria duris naujoviškiems terapiniams požiūriams, kviesdamas kiekvieną būti savo tikrovės autoriumi.
Kur mokytis sisteminio ir strateginio požiūrio bei hipnozės mokymų
Nuoroda
-
Gibsonas, P (2022). Ištrūkti iš nerimo spąstų. Strateginio mokslo knygos.
Taip pat skaitykite:
- Hipnozės mokymas ir sisteminė terapija su Giorgio Nardone
- Hipnozės mokymas: pagrindai
- Internetinis eriksoniškos hipnozės mokymas
- Įveik baimę ir nerimą hipnozės ir savihipnozės pagalba. Michele Riterman.
- Hipnozės mokymas: hipnozės pamoka su Miltonu Ericksonu
- Hipnozės mokymas: Ericksonian hipnozės pagrindai, Interviu su Michele Ritterman ir mokslų daktaru. Michael Hoyt, Ph.D.
- Ritermanas: žmogaus nedorumas