Anksčiau buvo tik linijinė reiškinių analizė, kai pasaulis buvo aiškinamas kaip autonominių ir izoliuotų elementų visuma. Šiame senovės pasaulyje priežastis sukėlė pasekmes. Naujos pasaulio ir tikrovės supratimo teorijos, moksliniai tyrimai duoda pradžią sisteminiam mąstymui.
VISKAS YRA SISTEMA
Sisteminė terapija remiasi G. Batesono (1904-1980) darbais. Jo darbus šeštajame dešimtmetyje konceptualizavo ir susistemino P. Watzlawickas ir jo bendradarbiai MRI (psichikos tyrimų institute), tokie kaip J. Weakland , DJ Donald, V. Satir, J.Haley, R. Fisch. Šis požiūris stebi individą globaliai, tiek jo išskirtinumu, tiek sudėtingumu ir sąveika. Individas visada yra neatsiejama kelių sistemų (profesinės, šeimyninės, draugiškos, socialinės, kultūrinės ir kt.) dalis. Pagal „bendrąją sistemų teoriją“ sistema pateikia elementų, kurie kartu veikia vienas kitą, vienybę. Sistemoje kiekviena vieno elemento modifikacija sukelia visų kitų modifikaciją (Von Bertalanffy KL1973). Kiekvienas žmogus veikia sistemoje ir yra valdomas tų sistemų, kuriose jis gyvena. Visuose santykiuose yra informacijos cirkuliacija, grįžtamasis ryšys.
Užsisakykite konsultaciją biure Paryžiaus Montorguelyje arba nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją
Pacientus priimame nuo pirmadienio iki penktadienio.
Norėdami susitarti dėl susitikimo, galite paskambinti mums +33 (0) 1 48 07 40 40
arba +33 (0) 6 03 24 81 65 arba net susitarti tiesiogiai internetu,
paspaudę čia:
PAGRINDINIAI SISTEMŲ PRINCIPAI
Sistemos struktūra reguliuojama eksplicitiškai ir netiesiogiai, o jos viduje savireguliacija palaiko sistemos pusiausvyrą. Kiekvienas pokytis, kad ir mažas, veikia visą sistemą ir kelia grėsmę jos pusiausvyrai, kaip rodo „drugelio efektas“. Drugelio sparnų plakimas vienoje žemės pusėje gali sukelti viesulą kitoje žemės pusėje (Lorenz, 1972).
Sistemos pasižymi šiais principais:
a) Visuma (keičiasi elementas, keičiasi visa sistemos visuma)
b) Nesumatyvumas (sistema negali būti redukuota iki ją sudarančių elementų sumos)
c) Lygiavertiškumas (tas pats poveikis gali turėti skirtingas priežastis )
d) Homeostazė (pusiausvyra) ir autoreguliacija (sistema susibalansuoja pati)
KOMUNIKACIJOS LOGIKA
Komunikacijos teorija yra G. Batesono ir Palo Alto mokyklos sisteminio ir interakcinio mąstymo ištakos. Psichikos tyrimų institutas (MRT) buvo sąveikos ir sistemingų tyrimų inkubatorius. Įvairių įsitikinimų mokslininkai dirbo kartu, kad tyrinėtų ir stebėtų komunikaciją ir jos principus. 1967 m. P. Watzlawickas, JH Beavinas ir DD Jacksonas paskelbė „Žmogaus bendravimo pragmatika. Sąveikos modelių, patologijų ir paradoksų tyrimas“ (1967), aiškinantis esminį kalbos ir komunikacijos formų vaidmenį bei jų įtaką elgesiui.
„Neįmanoma nebendrauti“
Bendravimas taip pat yra neverbalinis, gestinis, elgesio. Nieko nedarymas reiškia bendravimą, pranešimą. Terapijoje terapeutas nėra neutralus, jis užsiima, daro įtaką santykiams...
„Bendravimo lygiai: turinys ir santykiai“
Kiekviena žinutė neša informaciją, turinį ir veda į santykius. Gautų pranešimų interpretacija dekoduojama asmeniškai, ir tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus išgyvenimų, realybės matymo. Santykiai yra būdas išgirsti pranešimą ir pritaikyti elgesį. Tai meta-komunikacija. Akompanimento metu terapeutas turi rūpintis savo bendravimu, aktyviai klausytis, patikrinti, ar gerai suprato be projekcijos.
„Faktų sekos skyryba“
Skyrybos ženklai struktūrizuoja abipusį elgesį sąveikos cikle. Atsiliepimai yra neatsiejama sąveikos dalis. Bendravimas yra žiedinis. Terapijoje terapeutas būtinai įtakoja savo kliento elgesį ir reakcijas.
„Simetrinė ir viena kitą papildanti sąveika“
Socialinė sąveika yra simetriška, kai žmonės elgiasi kaip lygūs. Papildomai bendraudami žmonės priima arba aukštą valdžios poziciją, arba žemą poziciją.
PALO ALTO MOKYKLOS ESMINIAI TEORINIAI INDĖLIAI
Jis gimė G. Batesono darbo dėka šeštajame dešimtmetyje Kalifornijoje. Tai minties mokykla, iš kurios kyla sisteminė šeimos terapija ir trumpos terapijos. Šiame darbe dalyvavo daugybė mokslininkų: Gregory Bateson, Donald D. Jackson, John Weakland, Jay Haley, Richard Fisch, Paul Watzlawick, Virginia Satir... Jiems įtaką daro kibernetika (sistemų dinamikos tyrimas) ir Miltono Ericksono terapinis požiūris. Jie sutelkė dėmesį į bendravimo ir sąveikos bei taisyklių šeimoje tyrimą, taip pat į paradoksalaus bendravimo sąvoką.
TEORINIS MILTONO H. ERICKSONO PALIKTAS
Miltonas Ericksonas yra žinomas dėl savo indėlio ir terapinės hipnozės transformacijos. Ji permąsto požiūrį į hipnozę (pasąmonės apibrėžimą, jos kalbą, atsiribojimo procesą, intervencijos strategijas ir kt.) ir siūlo santykinę paramą, skatina nesąmoningus išteklius leistinomis strategijomis, naudojant metaforas, įtakos kalbą, analogijas, pasikliaudamas mokymusi...). Ericksono nuomone, nereikėtų bandyti priversti žmonių keisti savo mąstymo būdą; protinga sudaryti sąlygas, kuriomis individas spontaniškai pakeis savo mąstymo ir veikimo būdą (Zeig, 1985). Jo darbai visada buvo „pagal individualų užsakymą“, nes kiekvienas žmogus yra unikalus. Jo terapija yra kūrybinga, labai empiriška ir kaskart kuria naujus metodus. Svarbiausia yra atidžiai stebėti savo pacientą. Eriksonas iš naujo apibrėžė pasąmonę kaip išteklių rezervuarą, kuriam reikia skirti vietos. Anot jo, hipnozė yra nesąmoningo mokymosi panaudojimo būdas (Rosen S. 1952). P. Eriksono hipnozė yra teorija ir praktika, kuri iškelia žmogų į savo rūpesčių centrą, kur išskirtinumas išauga iš gyvų santykių. Jis naudojamas kaip pageidaujama gydymo priemonė. „Ericksonas visada yra atsargus siūlydamas ar pridėdamas ką nors naujo savo pacientui: verčiau jis stengsis padėti jam kūrybiškai panaudoti ir plėtoti tai, ką jau turi savyje“ (Erickson, Rossi, p. 33). Tai labai įkvėpė sisteminę ir strateginę terapiją.
Taip pat skaitykite:
ARREZO STRATEGIJOS TERAPIJOS CENTRO PAGRINDAI
Palo Alto mokykla toliau vystėsi, o 1987 m. Giorgio Nardone ir Paul Watzlawick sukūrė „Areco strateginės terapijos centrą“ – tyrimų, psichoterapijos ir mokymo įstaigą. Jo tikslas – tobulinti trumposios terapijos modelį, siekiant geresnių efektyvumo ir efektyvumo rezultatų. Giorgio Nardone'o požiūris susideda iš mokslinių teorijų (neuromokslų) ir eksperimentinės klinikinės praktikos lygiagretumo. Jis naudoja „sisteminę ir strateginę operatyvinę diagnostiką“ (DOSS), kad suprastų paciento logiką ir jo gebėjimus transformuotis. Jau nuo pirmo seanso jis gauna reikšmingų pokyčių, prie sutrikimų kreipiamasi iš suvokimo-reakcijos sistemos. Šie požiūriai yra nenormatyvūs, stigmatizuojantys ir nepatologizuojantys, pagrįsti realybės konstruktyvizmo mąstymu ir pagrįsti tuo, kaip problema veikia ir išlieka dabartyje. Kiekvienas žmogus kuria savo realybę. Jo gyvenimo patirtis yra ryšių ir sąveikos su savimi, su kitais ir su aplinka rezultatas. Pokyčių pragmatika sukasi aplink santykinius sprendimus. Intervencija yra trumpa, efektyvi ir ilgalaikė, ją kuria kartu (terapeutas ir klientas). Nardone paaiškina savo strategiją: „Jei yra nedaug naujų (gilmingų) dalykų, kuriuos galima pasakyti pacientams, vis dėlto yra naujų (gilmingų) būdų pasakyti pacientui tai, ką jis turi išgirsti“ (Nardone, Watzlawick, 1997, p.143). Siekiama, kad klientas jaustųsi kitaip, prieš suprasdamas intelektualiai, sukuriant „koreguojančią emocinę patirtį“. Terminas kilęs iš Franzo Alexanderio, tai momentas, kai pokyčiai tampa neišvengiami. Arezzo strateginės terapijos centras yra metodų ir praktikų laboratorija, pagrįsta:
1) Sudėtingumo mažinimo priemonės, kurias reprezentuoja sprendimo bandymai. Susidūręs su problema, žmogus ieško logiško sprendimo ir kartoja jį vėl ir vėl. Problema išlieka ir skatina sprendimo bandymų perteklinį grįžtamąjį ryšį, kuris sustiprina problemą. Kai tik nutraukiame šiuos bandymus, problemą išsprendžiame.
2) Strateginės intervencijos – tokios kaip mąstymas globaliai ir veikimas lokaliai, kvestionuojant strategijos tinklelį, naudojant strateginį dialogą, įtikinėjimo kalbą, perfrazavimą, užduočių nurodymus ir savęs koregavimą per grįžtamąjį ryšį. Šios terapinės intervencijos pasirodė esančios veiksmingos gydant anoreksiją, bulimiją, priklausomybes, fobijas ir tam tikrus psichozinius sutrikimus. Nardone mėgsta sakyti, kad mes, žmonės, puikiai sugebame apsunkinti savo gyvenimą, tada kenčiame, bet visa tai nėra esminė. (Nardonas 1999).
Taip pat skaitykite:
SISTEMINIO IR STRATEGINIO POŽIŪdžio MOKYMAI IR HIPNOZĖS MOKYMAI
