Mokymai internetu, iššūkis sisteminio požiūrio mokymui

Šiek tiek istorijos

Nuo XIX amžiaus nuotolinis mokymas pradėjo vystytis su tokiomis institucijomis kaip Londono universitetas ir Louis Eyrolles iniciatyva, siūlanti neakivaizdinius kursus studentams ir darbuotojams. Ši švietimo forma išpopuliarėjo, ypač besivystančiose šalyse nuo septintojo dešimtmečio, reaguodama į biudžeto suvaržymus ir nepakankamą mokytojų kvalifikaciją. Atvirasis universitetas, įkurtas 1969 m., ir kitos institucijos, pvz., Finikso universitetas, perėjo prie nuotolinio mokymo, pasinaudoję informacinių ir ryšių technologijų (IRT) atsiradimu 1990-aisiais, kad galėtų aptarnauti platesnę auditoriją mažesnėmis sąnaudomis.

Nuotolinis mokymas arba atviras ir nuotolinis mokymasis (FOAD) šiandien apima neakivaizdinius kursus, internetinius kursus ir MOOC, skirtus tiek pirminiam tradicinių studentų mokymui, tiek tęstiniam specialistų mokymui. IRT dėka ši švietimo forma tapo prieinamesnė ir patogesnė vartotojui, todėl plati auditorija, įskaitant turinčius geografinių ar socialinių apribojimų, gali mokytis.

El. mokymasis arba internetinis mokymas pakeitė nuotolinį mokymą, suteikdamas dinamiškesnę mokytojo ir besimokančiojo sąveiką. Kursų medžiaga ir užduotys dabar yra prieinamos ir pateikiamos per internetines platformas, taip palengvinant besimokančiųjų savarankiškumą. El. mokymosi sėkmė, ypač pastebima Jungtinėse Valstijose nuo 2003 m., Prancūzijoje buvo laipsniška, kur ją iš pradžių pradėjo taikyti didelės įmonės ir keli novatoriški universitetai. Europos Sąjunga apibrėžia e. mokymąsi kaip naujų technologijų naudojimą siekiant pagerinti mokymąsi, palengvinant prieigą prie išteklių ir skatinant nuotolinį bendradarbiavimą, atspindintį šios srities priemonių ir praktikos įvairovę.

Nuotolinio mokymosi indėlis ir ribos

Kuriant elektroninį mokymąsi sinchroninis (realiu laiku) mokymasis buvo integruotas su asinchroniniu (uždelstu) mokymusi, gerinant internetinio mokymosi interaktyvumą ir efektyvumą. Sinchroninis mokymasis skatina tiesioginius mainus, stiprina mokinių sanglaudą ir bendradarbiavimą. Švietimui skirtos informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) įgalina įvairias e. mokymosi formas, derindamos sinchroninius, asinchroninius ir daugialypės terpės elementus, tačiau vienos negali užtikrinti ugdymo efektyvumo.

E. mokymosi efektyvumas grindžiamas socialiniu konstruktyvistiniu požiūriu, skatinančiu besimokančiųjų savarankiškumą. Diegiant skaitmeninę sistemą siekiama sumažinti išlaidas, didinti sėkmę ir užtikrinti sąžiningumą bei vartotojų pasitenkinimą. Nors e. mokymasis suteikia daug privalumų naujoviško požiūrio ir išlaidų mažinimo požiūriu, jis taip pat kelia specifinių iššūkių, susijusių su mokymosi būdo pasirinkimu ir jo naudojimo sąlygomis.

E. mokymosi indėlis atsiranda dėl skaitmeninimo, suteikiančio turtingumo, savarankiškumo ir patrauklumo, o jo ribos yra susijusios su mokymosi metodo pasirinkimu ir taikymu. Mokymosi kokybė ir efektyvumas labai priklauso nuo trenerio vaidmens ir įsitraukimo. Dabartinė sveikatos krizė paspartino tiesioginio ir nuotolinio mokymosi derinimą, pasinaudojant e. mokymosi teikiamu lankstumu ir geografiniu bei laikinu prieinamumu.

Skaitmeninė platforma, būtina e-mokymuisi, yra bendros visuomenės skaitmenizacijos dalis, kurią pabrėžia nuotolinio darbo poreikiai sveikatos krizės metu. Šis perėjimas prie el. mokymosi keičia mokymo ir mokymosi metodus, taip pat mokymų pasiūlą ir paklausą, išryškindamas trenerio ir besimokančiojo santykių svarbą. Įkvėptas edukacinio konstruktyvizmo, e-mokymusi siekiama paskatinti besimokančiuosius kurti savo žinias, pereinant nuo į mokytoją orientuotos pedagogikos prie į besimokantįjį orientuotos pedagogikos, atspindinčios šios srities ugdymo priemonių ir požiūrių įvairovę.

Interaktyvumo lygis

Mokymosi internetu interaktyvumą įtakoja naudojami mokymo metodai, ypač didėjant socialiniam mokymuisi ir apverčiamoms klasėms. Šie metodai skatina sąveiką tarp bendraamžių ir su instruktoriais, neapsiribojant paprasčiausiu žinių perdavimu, bet apima aktyvų dalyvavimą ir bendradarbiavimą. MOOC , nors ir daug žadantys, buvo kritikuojami dėl mažo bendravimo lygio ir besimokančiojo atkaklumo, pabrėžiant masinio internetinio požiūrio ribas. Kita vertus, tokios pedagogikos kaip mokymasis žaidimais ir rimti žaidimai skatina matomą mokinių aktyvumą manipuliuojant žiniomis ir bendradarbiaujant.

Projektais pagrįstas mokymasis, kaip eksperimentuotas Lotaringijos universitete konstruktyvistinio požiūrio , skatinančio sąveiką atkurtoje aplinkoje, veiksmingumą Mišrus mokymasis, derantis akis į akį ir nuotolinį mokymąsi, patenkina lankstaus mokymo poreikį išlaikant sąveiką ir tiesioginį bendravimą su treneriais. Mokymosi internetu efektyvumas priklauso nuo instruktorių kokybės, transakcinio buvimo ir mokymo metodų pritaikymo besimokančiųjų poreikiams. Mokytojo ir besimokančiojo santykiai, esminiai IRT kontekste , reikalauja aktyvaus dėstytojo įsipareigojimo palaikyti ir mobilizuoti besimokančiųjų įgūdžius. MOOC kritikai pabrėžia, kad reikia labiau suasmeninto ir prižiūrimo požiūrio, nepaisant galimos naudos tęsiant mokymąsi.

E. mokymosi metu įgytų įgūdžių apimtis turi būti įvairi – nuo ​​konceptualaus supratimo iki praktinio pritaikymo, įskaitant kūrybiškumą ir kritinius gebėjimus. Todėl pasirinkta mokymosi strategija turi būti pritaikyta tikslinei auditorijai, pirmenybę teikiant požiūriui, kuris skatina tiek tiesioginį, tiek papildomą mokymąsi. Norint veiksmingai reaguoti į įvairius besimokančiųjų poreikius, norint sukurti skaitmeninį mokymą, instruktorius turi turėti įvairių įgūdžių – nuo ​​konceptualių iki techninių, įskaitant organizacinius ir santykinius.

Pakartotinis žinių panaudojimas 

Žinių naudojimas e. mokymosi kontekste reiškia besimokančiųjų gebėjimą pritaikyti žinias, įgytas naudojant skaitmenines priemones praktinėse situacijose, pavyzdžiui, savo profesinėje aplinkoje. Ši sąvoka pabrėžia mokymosi priemonių tinkamumo ir perkeliamumo, atsižvelgiant į vartotojų poreikius, lūkesčius ir įgūdžius, svarbą. Nepaisant plačiai paplitusios prielaidos, kad skaitmeninės vietos gyventojai iš prigimties jaučiasi patenkinti informacinėmis ir ryšių technologijomis (IRT) švietimo aplinkoje, tyrimai rodo, kad skaitmenines technologijas mokymuisi dažniausiai naudoja 35–45 metų asmenys.

Žinių panaudojimo efektyvumas labai priklauso nuo bendradarbiavimo darbo ir vaidmenų, kurie praturtina esminius bendravimo profesinėje aplinkoje įgūdžius, integravimo. Vaidmenų žaidimas skatina mokinių savarankiškumą, organizuotumą, eksperimentavimą ir kūrybiškumą, kartu ugdo spontanišką bendradarbiavimą ir didina jų motyvaciją bei pasitenkinimą per reflektavimo ir grįžtamojo ryšio situacijas.

Žaidimais pagrįstas mokymasis ypač gerai parodo, kaip įdomus skaitmeninio modeliavimo aspektas gali paskatinti eksperimentuoti ir atgaminti įgūdžius realioje aplinkoje. Šios temos studijos išryškina žaidimu pagrįsto mokymosi naudą įsiminimui ir įgūdžių įgijimui, pabrėžia mokymosi savo tempu, kurso pritaikymo įvairiems vartotojų lygiams svarbą, įgalinimą ir teigiamą poveikį motyvacijai bei savigarbai.

Apibendrinant galima teigti, kad žinių panaudojimas e. mokymuisi yra būtinas siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis mokymasis neapsiribotų teorinių žinių įgijimu, bet apimtų praktinį įgūdžių taikymą įvairiuose profesiniuose kontekstuose ir asmeniniame, ypatingą dėmesį skiriant grįžtamajam ryšiui ir bendradarbiavimui. dirbti.

Treniruokis LACT

LACT siūlo keletą tiesioginių sertifikuotų žiniatinklio mokymo kursų su 50 tarptautinių instruktorių.

• Bendrasis sisteminis mokymas
• DU santykių klinikoje su Paryžiaus universitetu 8
• Klinikiniai magistrai, besispecializuojantys psichopatologijoje su Pr Nardone CTS
• Sisteminis trenerio mokymas
• Sisteminis santykių valdymo mokymas su Grenoblio universitetu
• Internetinis Ericksonian hipnozės mokymas