Susidūrus su pavojumi ar stresu, pasikeičia mūsų fiziologinė veikla: širdis plaka greičiau, kinta kvėpavimas, pakyla kūno temperatūra, sustoja virškinimas, kai pavojui praeina, organizmas grįžta į įprastą veiklą. Kartais šie pokyčiai įsigali, išlieka, tampa lėtiniai ir invaziniai, sukeldami nerimo ir nesaugumo jausmą. Tada patenkame į užburtą ratą – nerimo sutrikimų pasaulį.
NERIMO SUTRIKIMAI, KAS TAI?
Nuo neurozių iki nerimo sutrikimų: diagnostinė evoliucija
Nerimo sutrikimai apibrėžiami pagal fizinius ar psichologinius nerimo simptomus, be jokios organinės smegenų ligos. XIX amžiaus pabaigoje prancūzų psichiatras Bénédictas Morelis pirmasis nustatė šiuos sutrikimus. Tada Freudas tyrinėjo nerimo kilmę ir pasiūlė keletą modelių, įskaitant savo psichoanalitinį neurozių modelį, kuris yra nuoroda psichopatologijos srityje. Nuo XX amžiaus antrosios pusės nerimo sutrikimų diagnozė identifikuojama neurozių pavadinimu. XX amžiaus pabaigoje moksliniai tyrimai, neuromokslai, technologijos ir farmakologija leido sukurti naujas psichologines sistemas, tokias kaip kognityvizmas, biheviorizmas, prisirišimo teorija, konstruktyvizmas, o terminas „nerimo sutrikimai“ tapo aktualesnis ir geriau pritaikytas.
Nerimo sutrikimai genetiniame lygmenyje
Genetiškai, nors nėra „nerimo genų“, kai kurie iš jų yra susiję su nerimo rizika. Tai yra 5-HT1A serotonino receptoriaus geno atvejis. Šiuo metu nerimo sutrikimai apima keletą kitų sutrikimų: generalizuotą nerimą, panikos sutrikimą, specifines fobijas, agorafobiją, socialinį nerimo sutrikimą ir atsiskyrimo nerimo sutrikimą. Nerimo simptomai gali būti įvairūs ir paveikti įvairias gyvenimo sritis.
NERIMO SUTRIKIMŲ NOSOGRAFIJA
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nerimą apibrėžia kaip „neapibrėžto gresiančio pavojaus jausmą, lydimą nerimo, susijaudinimo, bejėgiškumo ar net susinaikinimo“. Nerimas nėra patologija, išskyrus nozografinę nerimo sutrikimų sritį, kai (nesusijęs su pavojinga situacija) nerimas turi trikdančių pasekmių įprastam funkcionavimui. 2013 m. „Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovas“ (DSM 5) išskiria nerimo sutrikimus, įskaitant panikos sutrikimą su agorafobija arba be jos, specifines fobijas, socialinį nerimo sutrikimą (socialinę fobiją) ir generalizuotą nerimo sutrikimą, nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo. potrauminio streso sutrikimas.
Užsisakykite konsultaciją biure Paryžiaus Montorguelyje arba nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją
Pacientus priimame nuo pirmadienio iki penktadienio.
Norėdami susitarti dėl susitikimo, galite paskambinti mums +33 (0) 1 48 07 40 40
arba +33 (0) 6 03 24 81 65 arba net susitarti tiesiogiai internetu,
paspaudę čia:
NERIMO SUTRIKIMŲ PAPILTIMAS
Remiantis INSERM – Nacionalinio sveikatos ir medicinos tyrimų instituto duomenimis, 2021 m. paskelbtame straipsnyje „Kai nerimas tampa patologišku“: „Anot High Authority for Health, 15 % suaugusiųjų, sulaukusių 18 metų, sulaukę 65 metų amžiaus, turi sunkių nerimo sutrikimų. tam tikrais metais, o 21 % jų turės per savo gyvenimą.
Moterims nerimo sutrikimai pasireiškia dvigubai dažniau
Moterys nuo šių sutrikimų kenčia beveik dvigubai dažniau nei vyrai.
Lėtiniai sutrikimai
Nerimo sutrikimai dažniausiai būna lėtiniai, su pablogėjusia gyvenimo kokybe. Jų nuolat daugėja ir jiems būdingas didelis kančia. Jos sutrikimus gali apsunkinti gretutinės ligos su kitais sutrikimais.
Mažų vaikų nerimo sutrikimai
Mažiems vaikams nerimo sutrikimus sunku diagnozuoti ir gali užtrukti metus.
MONOFOBIJAS ARBA SPECIALIOSIOS FOBIJAS
„Eneidoje“ Vergilijus prašo drąsos: „Eik, drąsa, kilnus vaike, štai kaip kyla į žvaigždes“ (Virgilijus, IX giesmė, 641 eil.). Kaip ir Protėjas, graikų dievas, turintis galią transformuotis, įgauti visas formas ir be galo keisti formas, specifinės fobijos gali turėti daugybę aspektų ir veidų. Pirmasis sistemingas medicininis aprašymas datuojamas XVIII a. XIX amžiaus pradžioje fobijos buvo monomanijų dalis. Informuoti Nietzsche skaitytojai, filosofai W. Benjamin ir S. Kracauer analizuoja, kad mūsų patologinių baimių išgyvenimai taip pat yra mūsų suvokimo instrumentai ir mūsų ištekliai, padedantys tobulinti žvilgsnį ir numatyti kritinius apsisukimus (Breton, Maestragg, 2016).
Kada tampate fobija?
„Demarkacijos linija aiški, mes tampame fobiškais nuo to momento, kai bijome bijoti“ (Perrot, 2021, p.211). Dažnai fobija prasideda panikos priepuoliu, kuris yra įspūdingas ir dažnai traumuojantis. Tai palieka pėdsakus, sielvartas ateina į idėją jį išgyventi iš naujo. Panikuoja panika ir prasideda fobija.
DSM 5 – penktasis Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo leidimas, kurį 2013 m. paskelbė Amerikos psichiatrų asociacija, nustato konkrečios fobijos kriterijus.
Fobija – tai intensyvi ir nepagrįsta baimė susidūrus su bijotu objektu ar situacija arba tiesiog susidūrus su tomis pačiomis įsivaizduojamomis, numatomomis situacijomis. Objektas arba situacija yra gerai nustatyta, o nerimas yra tol, kol trunka poveikis ir gali kilti panikos priepuoliai. Tai sukuria nesaugumo šaltinį. Žmogus pradeda bėgti iš baimingų situacijų, izoliuojasi, keičiasi jo gyvenimas, ima nutrūkti ryšiai su kitais...
Kliniškai išskiriami trys fobiniai sindromai:
- Specifinės fobijos
- Socialinės fobijos
- Agorafobija
Galime pastebėti gretutinius ryšius tarp nerimo ir depresijos bei nerimo ir priklausomybių. Konkrečias fobijas sukeliančių dirgiklių sąrašas nėra baigtinis: gyvūnų (gyvačių, šunų, balandžių) baimė, gamtos stichijų baimė (vandens, audros, aukščio baimė ir kt.), baimė skristi, pamatyti kraują, tamsa, uždaros erdvės, baimė kalbėti viešai...
Nerimo sutrikimų gydymas
Sisteminis ir strateginis požiūris bei hipnozė yra veiksmingi nerimo sutrikimų sprendimo būdai ir leidžia įdiegti tvirtus ir ilgalaikius pokyčius.
Taip pat skaitykite:
OKS ir nerimo sutrikimų klinika
OKS ir nerimo sutrikimų klinika specializuojasi nerimo sutrikimų gydyme ir siūlo Strategic Brief Therapy® konsultacijas. Naudodamiesi daugiau nei 25 metų klinikiniais tyrimais ir tūkstančiais pacientų, sėkmingai gydytų taikant intervencijos modelį, žinomą kaip Brief Strategic Therapy®, OKS klinikos specialistai įrodė (Gibson 2014, 2016, 2019a, 2019b, 2019c, Nardone 2013, Portelli, 2007). Nors žmogaus problemos gali būti nuolatinės, sudėtingos ir skausmingos, mums ne visada reikia ilgo ir ilgalaikio įsikišimo, kad išspręstume problemą ir sumažintume kančias. Šis modelis pasirodė esąs veiksmingiausia ir efektyviausia obsesinio kompulsinio sutrikimo gydymo forma, šiuo metu prieinama bet kur (Ray & Nardone 2007).
AMAXOFOBIJA, VAIRAVIMO BAIMĖ
Etimologiškai amaksofobija kilusi iš senovės graikų kalbos, „amaxo“ reiškia vežimą, transporto priemonę ir „fobija“, baimę, išjungiančią baimę vairuoti. Tai nepagrįstas baimės, kurią sukelia įprastos vairavimo aplinkybės, virsta įtempta veikla. Kai kurie žmonės visiškai nustoja vairuoti.
Amaksofobijos simptomai
Amaksofobijos simptomai yra nerimas, prakaitavimas, šaltkrėtis ir panikos priepuolis. Klinikiniu požiūriu amaksofobija klasifikuojama DSM-5 (Amerikos psichiatrijos asociacija, 2015) ir TLK-10 (Pasaulio sveikatos organizacija, 2011), kaip specifinė situacinio potipio fobija.
Kaip tapti amaksofobiku?
Amaksofobijos kilmė yra daugiafaktorinė: genetinė, psichologinė ir vystymosi. Baimė vairuoti gali atsirasti po trauminio įvykio, pavyzdžiui, patekus į avariją arba tokiomis aplinkybėmis netekus artimo žmogaus. Labai dažnai nepasitikėjimas savimi, nepakankamas savęs vertinimas yra papildomų veiksnių, skatinančių pažeidžiamumą.
Hipnozė ir amaksofobija
Hipnozės prielaida yra ta, kad kai gyvi santykiai yra neveiksmingi, kai ryšiai nesaugūs, autonomija nėra vietoje ir skatina simptomų atsiradimą. Internetinės automobilių draudimo bendrovės „Centro Studi e Documentazione Direct Line“ atlikto tyrimo duomenimis, 68 % Italijos vairuotojų prisipažino, kad bijo vairuoti tam tikrose situacijose. Veiksniai, kurie sustiprina amaksofobiją, yra situacijos, kai trūksta įvykių ir aplinkos kontrolės (blogas oras, lietus, sniegas), greitkeliai, tiltai, tuneliai, greiti nusileidimai ir vienatvė prie vairo.
Amaksofobijos simptomai
Ši perdėta baimė gali pasireikšti:
- Fiziologiškai (negalavimas, sumišimas, įtampa, tachikardija, panikos priepuolis, baimė mirti ar prarasti savo kūno kontrolę)
- Emociškai (laukimo baimė)
- Elgesys (vengimas)
- Kognityviniu lygmeniu (katastrofiški scenarijai)
Idėja, kad pavojus tyko visur, pamažu įsivyrauja ir stiprėja, pvz., kiti vairuotojai yra pavojingi, jiems trūksta įgūdžių, jie nekreipia dėmesio. Tuomet kelionės automobiliu yra rizikingos, vengimo sprendimas sustiprėja, todėl amaksofobija gali išsivystyti į agorafobiją.
MODELIS GIORGIO NARDONE
Savo knygose, kursuose ir konferencijose G. Nardone'as ir jo komanda dosniai dalijasi savo sukurtais ir išbandytais palaikymo protokolais, teoriniais pavyzdžiais, klinikiniais pavyzdžiais, išsamių interviu transkripcija ir mes galėjome pasinaudoti šią galimybę mokytis ir dirbti dėka jo įrašytų seansų.
G. Nardone intervencijos modelis
G. Nardone intervencijos modelis yra orientuotas į bandymų rasti sprendimą sustabdymą. Simptomas yra bandymų rasti problemos sprendimą rezultatas. Nerimo sutrikimų atveju baimė yra pagrindinis pojūtis ir būtent norėdamas išvengti baimės žmogus patenka į fobijos tinklą. Ji pradeda jaustis bejėgė ir ima vengti to, ko bijo arba prašo pagalbos. Jo bandymai rasti sprendimus atneša iš karto palengvėjimą, bet padidina baimę. Žmogus tampa tikrai neveiksnus ir priklausomas.
Nerimo sutrikimai, sutrikimas, kuris įsiveržia į egzistavimą
Pasak G Nardone, natūrali reakcija yra vengti situacijos ir baimės objekto. Kuo daugiau vengiama, tuo labiau didėja baimės jausmas. Laikui bėgant ir pasikartojant, tai tampa neveiksmingu ir neproduktyviu sprendimu. Kitas tipiškas ir neefektyvus sprendimas yra „prašyti pagalbos“, nes tai atrodo logiška, tačiau ilgainiui tai pablogina problemą. Bandytas sprendimas, kuris taip pat neveikia, yra „problemos socializavimas“. Sutrikimas įsiveržia į egzistenciją ir tampa mėgstama tema su aplinka, šeima, draugais, sutuoktiniu... Tarsi aplinka pritarė sutrikimo didinimui.
Kaip atsikratyti neveiksmingų strategijų, kurios pablogina situaciją?
Šių neveiksmingų strategijų plitimas pablogina situaciją. Pastebima, kad galimybė pakliūti į spąstus daugiausia priklauso nuo požiūrio į idėją – savo įsitikinimų ir įprastų minčių atsisakymo (Watzlawick, 1988).
Intervencijos logika
Intervencijos logika yra orientuota į dažniausiai pasitaikančių sprendimų bandymų (vengimo ir pagalbos prašymo) sustabdymą, siekiant išardyti fobijos spąstus. Terapeutas, remdamasis užduočių nurodymais, nustato terapinius manevrus, kad sulaužytų disfunkcinius sprendimo bandymus, plėstųsi ir eksperimentuotų su naujomis funkcinėmis strategijomis bei susidorotų su baimėmis.
Nerimo sutrikimai nėra liga
Šiuo požiūriu nerimo sutrikimai nėra liga. Jie yra bandymų rasti netinkamus ir perteklinius sprendimus žiedinėje sąveikoje pasekmė. Nerimo sutrikimai, anot sisteminės terapijos, yra užburto baimės vengimo ir pagalbos ieškojimo rato pasekmė. Citata, priskiriama Einšteinui, postuluoja, kad nežinojimas reiškia, kad nuolat daro tą patį ir tikimasi kitokio rezultato.
Vienatvės išradimas. Giorgio Nardone , Revue Hypnose et Thérapies Brèves
klinikiniai magistrai, besispecializuojantys psichopatologijoje su Pr Nardone CTS
NERIMO SUTRIKIMŲ NEUROBIOLOGIJA
Nerimą galime pristatyti kaip progresuojantį reiškinį, kurio dalį galime laikyti tik abstrakcija. Viena vertus, vidutinio sunkumo nerimas gali būti naudingas ir motyvuojantis, kita vertus, stiprus nerimas su atsaku „kovok arba bėk“ leidžia išgyventi pavojaus akivaizdoje. Paradoksalu, bet jis tampa pavojingas, kai viršija tam, kas yra tinkama, slenkstį arba kai pakyla iki per didelio laipsnio.
Nerimo sutrikimai paaiškinti neurobiologiniu lygmeniu
Neurologijos pažanga paaiškina neuroanatomines grandines, susijusias su žmonių baime ir nerimu (baimės kondicionavimas, įgijimas, konsolidavimas, konsolidavimas ir išnykimas). Reagavimas į pavojų praeina per limbinę sistemą, o migdolai yra labai svarbūs emociniam apdorojimui ir yra prijungti prie sudėtingos sistemos su hipokampu, žievės sritimis, prefrontaline žieve, talamu ir pagumburiu.
Galimi nerimo sutrikimų gydymo būdai neurologiniu lygmeniu
Pavojaus dirgikliai veikia talamusą ir gali būti gydomi:
1) Arba trumpu keliu (talamas-migdolinis kūnas, aktyvuojantis neatidėliotinus atsakus, siekiant pasiruošti išgyvenimo elgesiui "(streso hormonų, adrenalino sekrecija, širdies ritmo pagreitėjimas, didinantis kraujospūdį, endokrininės reakcijos (kortizolis), elgsenos atsakas (vengimas). , nuostaba) ir motyvacines reakcijas (dopaminą ir malonius jausmus). Trauminės patirties metu migdolinis kūnas gali atsijungti nuo hipokampo (peritrauminė disociacinė būsena).
ir
sprendimų priėmimo procesu nerimas esant panikos sutrikimui, specifinės ir socialinės fobijos, potrauminio streso sutrikimas ir generalizuotas nerimo sutrikimas yra panašūs į baimės patiriamų gyvūnų pasireiškimus. Konkrečias fobijas galima paaiškinti (sąlyginių) baimės grandinių disfunkcija.
