Šiame vaizdo įraše Joël de Rosnay aptaria tarpusavio priklausomybių ir sisteminio požiūrio svarbą suprantant sudėtingas sistemas ir valdant įvairius gyvenimo aspektus. Jis apmąsto savo patirtį su „Dešimtuko grupe“ – mokslininkų, filosofų ir politikų grupe, kuri siekė apsvarstyti įvairių veiksnių ir elementų tarpusavio priklausomybę ekosistemoje. De Rosnay pabrėžia analitinio ir sisteminio mąstymo poreikį kuriant integracijos kultūrą ir taiko sisteminį požiūrį į savo kūno valdymą, suprasdamas tokias sudėtingas sistemas kaip internetas ir šiuolaikinis valdymas. Jis pasisako už charizmatišką valdymo stilių, apimantį viziją, pasitikėjimą, įsiklausymą ir vertybes, ir kritikuoja tradicinius valdymo metodus dėl sisteminio supratimo stokos. De Rosnay taip pat pabrėžia tarpfunkcinės galios ir bendradarbiavimo svarbą siekiant verslo tikslų ir prisidėti prie didesnės visuomenės gerovės. Visą savo mokymo ir rašymo laiką de Rosnay naudojo sisteminį metodą tyrinėdamas tokias temas kaip žmogaus kūnas, internetas ir naršymo bei gyvenimo dinamika. Tai pabrėžia naujų savybių atsiradimą, kai sistemos sąveikauja, ir šoninio valdymo svarbą sklandioje visuomenėje bei kontrolės išlikimą naršant, pritaikius šią idėją valdant sudėtingas sistemas realiu laiku. Daugiamatė informacija.
- 00:00:00 Šioje internetinio seminaro dalyje Joël de Rosnay aptaria tarpusavio priklausomybių svarbą suprantant ir veikiant šiuolaikinio pasaulio sudėtingumą. Jis mini, kad tradicinis analitinis mąstymas, atskiriantis elementus, kad būtų galima geriau analizuoti, yra nepakankamas, kad suvoktų įvairių sričių, tokių kaip švietimas, vadyba ir politika, subtilybes. Jis pabrėžia Palo Alto mokyklos požiūrį, kuris atsirado šeštajame ir šeštajame dešimtmečiuose, kaip bandymą sukurti naują sudėtingumo kultūrą. Šis požiūris, pabrėžiantis tarpusavio priklausomybę, buvo įtakingas Prancūzijoje, bet nebuvo pakankamai toli, todėl 1967 m. buvo sukurta „Dešimties grupė“. Ši grupė, kurią sudarė mokslininkai, filosofai ir politikai, siekė galvoti apie rytojaus pasaulį, atsižvelgiant į įvairių veiksnių ir elementų tarpusavio ryšį ekosistemoje. Grupės darbas paskatino daugybę publikacijų ir sukūrė sisteminį metodą, kuris sujungia skirtingus elementus, kad būtų sukurtas veiksmingas veiksmas. De Rosnay apmąsto savo patirtį, susijusią su Dešimties grupe ir sisteminiu požiūriu, pabrėždamas, kad tiek analitinis, tiek sisteminis mąstymas turi sukurti integracijos kultūrą, o ne analizę atskirai.
- 00:05:00 Šioje „YouTube“ vaizdo įrašo dalyje „Joel de Rosnay – tarptautinis internetinis seminaras MRI-LACT“ jis aptaria sisteminio požiūrio taikymą įvairiems gyvenimo aspektams, įskaitant savo kūno valdymą ir sudėtingų sistemų, tokių kaip internetas, supratimą. Tai pabrėžia naujų savybių atsiradimą sistemoms sąveikaujant ir šoninio valdymo svarbą sklandioje visuomenėje. De Rosnay taip pat nagrinėja valdymo išlaikymo naršymo metu koncepciją, pritaikydamas šią idėją sudėtingų sistemų valdymui realiuoju laiku, naudojant daugiamatę informaciją. Visą savo mokymo ir rašymo laiką de Rosnay naudojo sisteminį metodą tyrinėdamas tokias temas kaip žmogaus kūnas, internetas ir naršymo bei gyvenimo dinamika.
- 00:10:00 Šioje vaizdo įrašo dalyje Rosnay pabrėžia sisteminės ir ilgalaikės vizijos poreikį šiuolaikiniame valdyme, pabrėždamas žmonių tarpusavio priklausomybę ir socialinių bei žmogiškųjų ryšių svarbą. Jis pasisako už charizmatišką valdymo stilių, apimantį viziją, pasitikėjimą, įsiklausymą ir vertybes. De Rosnay kritikuoja tradicinius valdymo metodus dėl jų sisteminio supratimo stokos ir neigiamų pasekmių, susijusių su sutelkimu į atskirus elementus. Jis naudoja pavyzdį apie atlyginimus ir kainas įmonėse, iliustruodamas sisteminio požiūrio poreikį. De Rosnay taip pat kritikuoja pasipriešinimą sisteminiams požiūriams politikoje, pramonėje ir akademinėje bendruomenėje dėl baimės prarasti valdžią. Baigdamas jis pabrėžė tarpfunkcinės galios ir bendradarbiavimo svarbą siekiant verslo tikslų ir prisidedant prie didesnės visuomenės gerovės.
