Personalo atstovas palaiko nuolatinius konfliktinius santykius su vadovybe.
Jis skundžiasi, kad jo vadovybė ir vadovybė su juo nesielgia „tinkamai“ ir dėl to labai kenčia, kol gavo ilgalaikes nedarbingumo atostogas. Darbo ligų gydytojas išreiškė susirūpinimą Žmogaus teisių gynimo tarnybai dėl savo moralinės būklės, bijodamas net blogiausio, tačiau vienos iš RPS vidaus stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūrų ataskaita pateikia prieštaringą nuomonę ir leidžia abejoti. Įtemptuose ekonominiuose ir santykių kontekstuose žmogaus teisių gynėjai susiduria su nepasitikėjimu socialiniais partneriais, kurie savaip kovoja su įmonės toksiškumu darbuotojams?
Apskritai, kaip atgaivinti santykius su šiais pagrindiniais partneriais (saugomais darbuotojais, darbo gydytojais, darbo inspekcija, profesinėmis sąjungomis, policija)?
Kaip padaryti apribojimus, strateginius svertus, kad būtų galima apsvarstyti sveiką konflikto ar nepasitikėjimo valdymą?